Obligacijų pirkimas — tai investavimo procesas, kurio metu fizinis ar juridinis asmuo įsigyja skolos vertybinius popierius pirminėje arba antrinėje rinkoje, tapdamas obligacijos emitento kreditoriumi ir įgydamas teisę gauti periodines palūkanas bei nominaliosios vertės grąžinimą pasibaigus obligacijos terminui.
Kur pirkti obligacijas Lietuvoje
Lietuvos investuotojai turi kelis būdus įsigyti obligacijas, ir kiekvienas jų turi savų privalumų bei trūkumų. Komerciniai bankai yra paprasčiausias kelias — per „Swedbank", „SEB", „Luminor" ar „Šiaulių banko" internetinę bankininkystę galima įsigyti Lietuvos valstybės taupymo obligacijas ir gynybos obligacijas. Procesas paprastas — prisijungiate prie internetinės bankininkystės, surandate investavimo skiltį ir pateikiate paraišką.
„Nasdaq Vilnius" birža yra antrinė rinka, kur prekiaujama jau išleistomis obligacijomis. Norint pirkti obligacijas biržoje, reikia turėti investicinę sąskaitą pas brokerį arba banke. Biržoje galima rasti tiek valstybės, tiek įmonių obligacijas su skirtingais terminais ir palūkanų normomis.
Tarptautiniai brokeriai, tokie kaip „Interactive Brokers", suteikia prieigą prie užsienio šalių obligacijų ir obligacijų ETF fondų. Tai leidžia diversifikuoti obligacijų portfelį geografiškai ir turto klasės viduje — pirkti JAV, Vokietijos, kitų šalių obligacijas ar obligacijų fondus.
Pirminė vs. antrinė rinka
Pirminėje rinkoje obligacijos perkamos tiesiai iš emitento — Lietuvos vyriausybės ar bendrovės — emisijos metu. Pirminės emisijos pranašumas — perkate už nominalią vertę be papildomų kainų svyravimų. Lietuvos valstybės taupymo obligacijos ir gynybos obligacijos paprastai platinamos pirminėje rinkoje per komercinius bankus, o instituciniai investuotojai dalyvauja aukcionuose.
Antrinėje rinkoje prekiaujama jau išleistomis obligacijomis tarp investuotojų. Čia kainos svyruoja priklausomai nuo palūkanų normų aplinkos, emitento kredito rizikos ir rinkos sąlygų. Antrinė rinka suteikia likvidumą — galima parduoti obligacijas prieš terminą arba pirkti jau egzistuojančias emisijas, kurių pirminėje rinkoje nebėra.
Žingsnis po žingsnio: kaip nusipirkti obligacijas
Pirmiausia pasirinkite, kokias obligacijas norite pirkti — valstybės taupymo, gynybos, įmonių ar užsienio. Tada atidarykite investicinę sąskaitą — banke (jei perkate Lietuvos obligacijas) arba pas brokerį (jei norite platesnio pasirinkimo). Trečia, išsirinkite konkrečią obligaciją pagal palūkanų normą, terminą ir riziką. Ketvirta, pateikite pirkimo paraišką ir patvirtinkite sandorį. Penkta, stebėkite savo investiciją ir gaukite palūkanas pagal obligacijos sąlygas.
Jei perkate taupymo obligacijas per banką, procesas labai paprastas ir trunka kelias minutes. Jei perkate biržoje, gali prireikti šiek tiek daugiau žinių apie rinkos terminus ir orderių tipus, tačiau brokerio platforma paprastai paaiškina kiekvieną žingsnį.
Plačiau apie investavimą ir kur investuoti pinigus Lietuvoje padės suprasti, kaip obligacijos dera su kitomis investavimo priemonėmis ir kokią vietą jos turėtų užimti jūsų portfelyje.
Obligacijų ETF fondai kaip alternatyva
Investuotojams, kurie nori investuoti į obligacijas, bet nenori pirkti pavienių vertybinių popierių, puiki alternatyva yra obligacijų ETF fondai. Šie fondai investuoja į šimtus ar tūkstančius obligacijų, suteikdami momentinę diversifikaciją ir profesionalų valdymą.
Populiariausi obligacijų ETF fondai Europos investuotojams yra „iShares Core Euro Government Bond" (VGEA) — euro zonos vyriausybių obligacijos; „Vanguard EUR Eurozone Government Bond" — panašus fondas su Vanguard prekės ženklu; „iShares Core Global Aggregate Bond" (AGGH) — globalus mišrių obligacijų fondas. Šie fondai yra likvidūs, turi žemus valdymo mokesčius ir prekiaujami Europos biržose, todėl juos galima pirkti per bet kurį Lietuvoje prieinamą brokerį.
Į ką atkreipti dėmesį perkant obligacijas
Perkant obligacijas, svarbu įvertinti kelis pagrindinius rodiklius. Pajamingumas iki termino (YTM) — tai tikroji metinė grąža, kurią gausite laikydami obligaciją iki jos termino. Kredito reitingas — rodo emitento patikimumą; AAA yra aukščiausias reitingas, reiškiantis mažiausią riziką. Trukmė (duration) — parodo, kaip jautriai obligacijos kaina reaguos į palūkanų normų pokyčius; ilgesnės trukmės obligacijos yra jautresnės.
Taip pat verta susipažinti su kriptovaliutų ir forex investavimo platformomis Lietuvoje, kad turėtumėte visapusišką investavimo galimybių vaizdą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima pirkti obligacijas internetu?
Taip, daugumos Lietuvos bankų internetinėje bankininkystėje galima įsigyti valstybės taupymo ir gynybos obligacijas. Biržoje prekiaujamas obligacijas galima pirkti per internetinius brokerius, tokius kaip „Interactive Brokers" ar „Trade Republic".
Kiek kainuoja viena obligacija?
Nominali valstybės taupymo obligacijos vertė paprastai yra 100 ar 1 000 eurų, priklausomai nuo emisijos. Biržoje prekiaujamų obligacijų kainos svyruoja, tačiau dažniausiai kotiruojamos procentais nuo nominalo (pvz., 98,5 reiškia 985 eurus už 1 000 eurų nominalą).
Ar obligacijos tinka pradedantiesiems?
Taip, ypač valstybės taupymo obligacijos — jos yra paprastos suprasti, saugios ir prieinamos per banką. Tai puikus pirmas žingsnis pradedantiesiems investuotojams, kurie dar nėra pasiruošę rizikingesnėms investicijoms į akcijas ar ETF fondus.